apsipačiavimas

apsipačiãvimas sm. (1) → apipačiuoti (refl.): Iš dviejų pusių spyrė užbaigti klausimą apsipačiavimo sūnaus kuo veikiausiai V.Kudir. Nuliūdo jis dar negreit po apsipačiavimo V.Piet. \ pačiavimas; apsipačiavimas